Vestuvių ceremonija - viena jautriausių ir svarbiausių vestuvių dienos dalių. Taip pat tai yra ta dalis, kuomet fotografas yra nepastebimas, negali nieko kontroliuoti ir įamžina tik tai, kas vyksta. Per daugelį metų pastebėjau dažnai pasitaikančias nedideles klaidas, turinčias įtakos nuotraukoms, kurias dėl streso ar nežinojimo padaro vestuvių dalyviai - tiek jaunavedžiai, tiek jų artimieji, tiek ir ceremoniją vedantys žmonės, ir kurių lengvai galima išvengti. 

ŽEMIAU DALINUOSI SAVO ĮŽVALGOMIS, Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ, KAD NUOTRAUKOS IŠ VESTUVIŲ CEREMONIJOS BŪTŲ TOKIOS, APIE KOKIAS SVAJOJOTE


I. Vestuvių ceremonija prasideda nuo ėjimo prie altoriaus - ir nesvarbu, ar tai civilinė, bažnytinė ar humanistinė ceremonija. Dažniausiai pasitaikantis scenarijus, kai jaunikis laukia prie altoriaus, o jaunąją atveda tėtis, mama, brolis ar kitas asmuo, o kartais ir visi kartu. Ši ceremonijos dalis labai jautri, nes tai ypatingas įvykis ne tik jauniesiems, bet ir nuotaką lydintiems asmenims - ypač tėvams. Tad šis patarimas skirtas lydintiems asmenims - neskubėkite perduoti nuotakos jaunikiui ir nepabėkite nieko nepasakę - mėgaukitės šiuo momentu, nes jis nepasikartos. Tai jūsų momentas, tad pasakykite po privatų palinkėjimą jaunikiui ir nuotakai, padrąsinkite juos, apkabinkite, pabučiuokite, palaikykite glėbyje. Patikėkite, po daugelio metų šias nuotraukas žiūrėsite ir šį momentą prisiminsite tikrai ne kartą.


Jei prie altoriaus žengsite dviese, taip pat neskubėkite, laikykite vienas kitą tvirtai už rankos ir eikite lėtu, užtikrintu žingsniu, nenudelbkite akių į žemę, nebijokite rodyti savo jausmų.

II. Kitas labai svarbus dalykas, turintis įtakos nuotraukų grožiui yra tai, kaip jūs stovite prie altoriaus ar ceremonijos arkos. Jei specialiai nesuplanuota kitaip, atsistokite per patį altoriaus, arkos ar kito ceremonijos papuošimo centrą, nes nuotraukas labai gadina nesimetriškas vaizdas, kuris pagal pačią idėją kaip ir turėtų būti simetriškas. Atrodo elementarus patarimas, tačiau praktika rodo, kad tai būtina akcentuoti, nes dėl streso pora apie tai visiškai negalvoja ceremonijos metu, ir tik pamatę nuotraukas pasvarsto, kad galėjo atsistoti per centrą.


Kad būtų lengviau susiorientuoti, kur tas centras, yra keli būdai:

  • jei ceremonija išvykstamoji humanistinė - ceremonijos arka ar kita simbolika dažniausiai būna simetriški, tad tiesiog atsistokite per vidurį.
  • jei išvykstamoji ceremonija civilinė - labai dažnai visus simetriškus reikalus supainioja staliukas, ant kurio privalomai turi būti Lietuvos vėliava, ir ant kurio santuokos dokumentus pasirašo pora su liudininkais. Jei staliukas pastatomas šone, tai visi ir sustoja šone. Tad mano patarimas - jei norite stovėti centre, staliukas turėtų būti pastatytas per arkos centrą, tik itin svarbu, kad staliukas būtų nedidelis ir išvaizdus, geriausia be jokios staltiesės, nes kitaip staliukas užstos pačią arką.
  • bažnytinės ceremonijos metu, jei bažnyčioje nėra padėtų klauptų ar kėdžių jauniesiems, tai susigaudyti, kur centras, padės kilimas, kuris dažniausiai yra patiestas simetriškai, tad tiesiog atsistokite kilimo centre.
  • jei nėra kilimo, pasistenkite atsistoti taip, kad būtumėte per vidurį priešais esantį altorių  
  • jei prie altoriaus žengiate dviese, suprasti, kur yra centras, padės šonuose esantys suolai - tiesiog eikite per patį vidurį tarp suolų ir nereikės nieko galvoti.


III. Per ceremoniją stovėkite šalia, susikibkite rankomis, palaikykite vienas kitą ir būkite toje akimirkoje kartu, netramdykite emocijų. Liesdami vienas kito ranką bei matydami veidą, tikrai jausitės drąsiau ir iškilmingiau, o nuotraukos bus gyvos ir jaudinančios. Šis punktas labai svarbus, nes ne kartą pasitaikė situacija, kai dėl didelio jaudulio pora visos ceremonijos metu viena nuo kitos stovėjo daugiau nei metro atstumu ir didžiąją dalį ceremonijos net nežiūrėjo vienas į kitą.

IV. Jei planuojate ceremonijos metu dėvėti nuotakos suknelę ilgu šleifu, reikia pasirūpinti, kad šleifas atrodytų tvarkingai, tuomet ir nuotraukose jis atrodys įspūdingai. Priešingu atveju, netvarkingas šleifas nuotraukas gali sugadinti. 


V. Jei planuojate ceremoniją lauke, rinkitės tokią ceremonijos vietą, kad tiek jūs, tiek jūsų svečiai ceremonijos metu būtumėte vienodai apšviesti. Nuotraukos nukenčia, jei, pavyzdžiui, pora yra šešėlyje, o svečiai saulėje. Taip dažnai nutinka, kai pora nusprendžia tuoktis po įvairiais kupolais, pavėsinėmis, medžiais ir pan. Rekomenduoju ceremoniją po atviru dangumi šiltuoju metų laiku daryti ne anksčiau 18 val., kai saulė būna žemiau, arba rinktis tokią vietą, kuri yra šešėlyje.


VI. Per priesaiką ir maudami žiedus visiškai atsisukite vienas į kitą. Tikrai ne kartą pasitaikė tokia situacija, kad pora buvo tik pusiau pasisukusi, o visą veiksmą uždengė savo kūnais, dėl ko vieno svarbiausių ceremonijos momentų kokybiškai nematė nei svečiai, nei buvo galima užfiksuoti nuotraukose.


VII. Kai ateina priesaikos ir žiedų keitimosi momentas, padėkite puokštę į šalį (pvz., ant kėdės ar atiduokite liudininkei), kad abi rankos būtų laisvos, nes ne kartą pasitaikė tokia situacija, kai puokštė uždengė visą veiksmą ir nesimatė žiedų movimo. Panašiai kaip ir su puokšte, jei per ceremoniją kalbate į mikrofoną ir jį patys laikote rankoje, per žiedų keitimąsi atiduokite mikrofoną ceremoniją vedančiam asmeniui, kad jis jį jums palaikytų, o jūsų rankos būtų laisvos.


VIII. Žiedus vienas kitam maukite lėtai.

IX. Ir štai pagaliau atėjo metas vienai efektingiausių ceremonijos dalių - jaunųjų bučiniui! Tegu tai būna pats saldžiausias ir gražiausias jūsų gyvenimo bučinys - pabučiuokite vienas kitą tvirtai ir džiaugsmingai, apsikabinkite, pasveikinkite vienas kitą, jaunikis gali netgi pakelti nuotaką ir smagiai apskuti aplink savo ašį, tegu svečiai ploja ir džiaugiasi jūsų laime, o jūs paskęskite tame momente. O jei šį mano įrašą skaito ceremonmeisteriai, tai fotografai ir jaunieji jums padėkos, jei prieš pat bučinį pasitrauksite į šoną, kad per tokį jausmingą momentą nebūtumėte per vidurį.

X. Jei numatytas efektingas jūsų išėjimas po ceremonijos pasitinkant jus žiedlapių lietumi, konfeti, burbulais, mojuojant vėlevėlių juostelėmis ir panašiai, darykite tai džiaugsmingai - eikite susikibę rankomis, pasitikite jus sveikinančių žmonių plojimus ir šypsenas pergalingai, glauskite vienas kitą ir priimkite visą jums siunčiamą pozityvią energiją tarsi būtumėte laimėję milijoną. Jokiu būdu nenulenkite galvos ir nesislėpkite nuo krentančių žiedlapių. Juk smagu, kai nuotraukose matosi veidai ir šypsenos, ar ne? )

Ir nors per ceremoniją nutinka visko, iš tiesų svarbiausia ne nuotraukos, o ištartas abipusis TAIP. Tad linkiu būti savimi, atsipalaiduoti ir džiaugtis kiekviena akimirka!


Su šypsena

Kristina Chéri