Vestuvinė suknelė - tai dažnai vienas iš svarbiausių dalykų, apie kurį būsima nuotaka pradeda galvoti planuodama savo svajonių vestuves ir savo įvaizdį.

Šiame įraše aš noriu pasidalinti savo įžvalgomis, kokios suknelės yra fotogeniškos, o kokios dažnai gražios atrodo nuotraukose, tačiau nėra labai praktiškos. Noriu akcentuoti, kad kalbėsiu tik kaip fotografė, o ne stilistė, o mano pastebėjimai yra paremti praktinėmis situacijomis, kurios kyla per vestuves, o ypač per vestuvinę fotosesiją.

TAIGI, KOKIA VESTUVINĖ SUKNELĖ FOTOGENIŠKIAUSIA?

Mano nuomone, fotogeniškiausia suknelė yra ta, kuri:

  • nevaržo nuotakos judesių
  • su ja lengva eiti tiek pirmyn, tiek atgal
  • jos nereikia nuolat prilaikyti ir tempti paskui save
  • jos nereikia permesti tai į vieną, tai į kitą šoną, kad šalia galėtų prisiglausti mylimasis ar apkabinti mama be baimės ant tokios gražios suknelės užminti
  • su fotogeniška suknele galima drąsiai bėgioti, šokinėti, kilnoti rankas, kvėpuoti, suktis šokių aikštelėje.

Jau įsitikinau, kad kai suknelė yra lengvutė ir patogi, apie ją visiškai negalvojama, tad daugiau laiko lieka nerūpestingumui, akimirkos džiaugsmui ir laisvei būti savimi. O tada įvyksta stebuklas, nes nuotaka su tokia suknele pražysta natūralumu ir suspindi laime, kas nuotraukas visada puošia. 


Žemiau taip pat dalinuosi keletu savo mėgstamiausių vestuvinių suknelių prekių ženklų:

O kokios gi tuomet suknelės SUDĖTINGIAUSIOS?

Atsakymas paprastas - būtent tos, kurios vienu ar kitu būdu varžo judesius! O tų būdų yra tikrai nemažai. Dažniausi iš jų:

  1. suknelės su nuleistais pečiais
  2. suknelės labai ilgu šleifu
  3. suknelės su daug tiulio sluoksnių
  4. per ilgos suknelės.


Papasakosiu šiek tiek plačiau, kodėl, mano akimis, tam tikros suknelės nėra pats geriausias pasirinkimas vestuvėms:

  • Su suknelėmis, kurių pečiai nuleisti ir yra aptempti, nuotaka negali pakelti rankų, todėl tarkim negali apsivyti rankomis jaunikiui aplink kaklą, iškelti puokštės ar sveikinimo taurės į viršų, džiaugsmingai pamojuoti ar laisvai linksmintis šokių aikštelėje. Ir nors tokios suknelės labai gražios, pabrėžia pečius, tačiau dažna nuotaka prisipažino, kad negalėjimas pakelti rankų tada, kada nori, jas erzino. Tokios suknelės riboja labai daug natūralių fotografavimosi pozų, tad nukenčia ne tik šventės nuotaika, bet ir nuotraukų įvairovė.
  • Vienos iš sudėtingiausių suknelių yra vestuvinės suknelės itin ilgu šleifu, kurį reikia nuolat taisyti tiek nuotraukoms, tiek tam, kad nuotaka galėtų susirasti jame susipynusias kojas ir batelius. Ypač dažnai tokias sukneles reikia nešti, nes kitaip jos paskui save susirenka visas gamtos gėrybės - spyglius, šakas, purvą. O jei vestuvių dieną lyja, tai susirenka ir vandenį, dėl ko suknelė tampa ne tik purvina, bet ir sunki. Dėl šleifo nuotaka negali laisvai judėti nei į šonus, nei atgal, nes ant jos nuolat užminama, pasijoniai nukenčia nuo batų kulniukų dūrių, o jaunikis nuo nuotakos laikosi atstumo bijodamas sutrypti suknelę. Dėl to nuotraukos nors ir didingos, bus labai statiškos, nes nuotaka kaip lėlė bus paruošiama konkrečiai nuotraukai, kuriai kiekvieną kartą bus išlyginamas ir pakedenamas šleivas. Labai dažnai, kai nuotaka pavargsta nuo kovos su šleifu, ji galiausiai jį prisega arba ima į "gniužulą" ir nešasi kaip krūvą skalbinių. Bet ar tikrai tokios suknelės ji norėjo? Aš jau pastebėjau, kad, jei suknelė su šleifu, šventės dieną daugiau galvojama apie suknelę ir kaip jos neištepti, kaip su ja vaikščioti, o šventimas ir natūralumas persikelia į antrą planą. 
  • Dažnai nepagalvojama, tačiau suknelė su daug tiulio sluoksnių irgi dažnai kelia bėdų, nes į tuos sluoksnius dažnai įsivelia vabzdžių armija. Tad vietoj to, kad nuotaka švęstų, ji užsiima vabzdžių medžiokle, nes patikėkit - surasti, kuriame konkrečiai sluoksnyje apsistojo skruzdėlės, vorai ar musės ne visada paprasta. O ir nuotraukose tie vabzdžiai nelabai gerai atrodo. Ir mano nuomone, tikėtis, kad fotografas tuos vabzdžius naikins fotošopu kiekvienoje nuotraukoje, būtų nelabai sąžininga.
  • Dažnai problemų kelia per ilga suknelė, ypač, kai primatuojama su aukštakulniais, o nuotaka šventės dieną po ceremonijos pakeičia aukštakulnius į sportinius batelius ar žemakulnius batus. Dažnu atveju tokia suknelė "pailgėja" mažiausiai 5 centimetrais, o tai reiškia, kad kiekviename žingsnyje suknelė painiojasi po kojomis, tiek einant į priekį, tiek einant atgal. Be to, tokia suknelė greitai išsipurvina ir pradeda nuotakai gadinti nuotaiką. 
  • Kartais būna tokių suknelių, kurios turi visas mano išvardintas ypatybes, tad tikėtis dinamiškų nuotraukų vilkint tokią varžančią suknelę tikėtis neverta. 

Vestuvinė suknelė svarbu, tačiau ją renkantis reikia įvertinti ne tik suknelės grožį, bet ir patogumą ir atsakyti sau, ar su tokia suknele vestuvių dieną galėsite linksmintis, laisvai judėti ir tuo pačiu jaustis ypatingai nuo pačio ryto iki pat šventės pabaigos.


Linkiu, kad jokios smulkmenos nesugadintų Jūsų nuotaikos! Smagaus planavimo, plačių šypsenų ir, žinoma, MĖGAVIMOSI AKIMIRKA!


Nuoširdžiai jūsų,

Kristina Chéri