Nemažai jaunavedžių porų dalindamiesi savo patirtimi pripažino, kad vestuvių planavimo pradžioje juos lydėjusi itin džiugi nuotaika, pamažu blėso, o jos vietą užėmė įtampa dėl daugelio sprendimų, kuriuos turėjo padaryti per trumpą laiką. Vienas iš tokių galvos skausmų - jų apranga. Daugelis pripažino, kad turėjo savo svajonių įvaizdžio viziją, bet galiausiai gavosi ne taip, kaip norėjo, nes nerado, to, ko ieškojo, arba net nežinojo, kur ir ko ieškoti. O ir viską suderinti pasirodė sunkiau nei tikėjosi. Ir, jei į pagalbą būtų pasitelkę stilistą - streso galėjo išvengti, o savo vestuvėse atrodyti taip, kaip ir svajojo.
Šiandien kalbinu išlavintą skonį turinčią ilgametę mados ir asmeninę stilistę bei apipirkinėtoją, mados prekinių ženklų konsultantę, fotosesijų prodiuserę ir meno vadovę, rašytoją apie madą ir ne tik - Viliją Rušinskaitę, su kuria susitikome vestuvinių suknelių butike UTA studio, kur mus su plačia šypsena pasitiko jos įkūrėja Aistė.
Vilija, papasakokite, kas yra vestuvinės aprangos stilistė, ką konkrečiai ji daro ir kaip gali palengvinti poroms pasiruošti vestuvėms? Ar padedate pasipuošti tiek nuotakoms, tiek jaunikiams?
Tai yra tiesiog stilistė, patarianti vestuvių įvaizdžio klausimais. Nėra atskiros profesinės krypties kaip vien tik vestuvių stilistai, nes tai būtų gerokai per siaura sritis. Ką veikiu su jaunaisiais? Pradėsiu nuo patarimų. Pirma - raskit streso nekeliantį stilistą. Nes tai, kaip bebūtų, yra TIK įvaizdis. Ne butaforinės vizijos atkartojimo čempionatas. Antra, jis užsimerkęs sudėlios proporcingus, skoningus ir šventės temą, žmogaus sudėjimą, būdą, išvaizdą atitinkančius autfitus, todėl sutaupys jums daug laiko, galvos skausmo ir žaidimo su užsakymais ir grąžinimais, nežinant, kas iš tikro tiks. Padės nekeisti nuomonės šimtą kartų, nepanikuoti ir nesimėtyti, o jei vis dėl to keisis ta nuomonė ir norai - padės užbaigti misiją “Vestuvių įvaizdis” sėkmingai. Ir nuotaka, ir jaunikis su savo įvaizdžiais yra vienodai svarbūs, mano giliu įsitikinimu, nes juk tuokiasi ir ruošiasi tam abu. O jau taisyklės, norai ir asmeniniai pageidavimai nustato puošnumo, įmantrumo, autentiškumo lygį ir išlaidų lentelės paskutinę eilutę.
Kiek jau laiko dirbate stilistės darbą, kokia buvo pradžia, ir kada konsultavote pirmąją savo porą / nuotaką?
Stiliste aktyviai dirbu daugiau nei 7 metus. Pradėjau nuo asmeninių klienčių, lygiagrečiai rašydavau įrašus susikurtame Facebook puslapyje, dėdavau internetinius skelbimus visur kur sugalvodavau. Esu mokiusis ir fotografo amato, ir vizažo profesionalius kursus baigusi, visas puses atrodymo/įvaizdžio industrijos esu išbandžiusi, net modelio kažkiek (ši dalis buvo pati neįdomiausia). Tai negaliu pasakyt, kaip pradėjau, galiu tik pasakyt, kad visada judėjau, dirbau ir praktikavau savo akį, skonį, įgūdžius link to. Studijavau psichologiją - viskas per laiką gražiai subėgo į bendrą darbinį katilą. Nuotakas konsultuoti pradėjau dirbdama stiliaus patarimų platformoje “StiliuSOS”. Tai klausimų kiekis, įvaizdžių sukurtų kiekis buvo nuo pat pradžių nemažas. Tekdavo ir galvą pasukti dėl įvairių figūros niuansų, išankstinio klienčių nusistatymo, nepasitikėjimo, konservatyvumo, skonio klausimų. Vestuvių drabužių industrija yra gana inertiška ir pompastiška, dažnai - neorganiška. Žmonės be stipresnės nuomonės pasiduoda spaudimui daryt kaip reikia, kaip visi - pūsta balta suknelė ir visa kita.
Gal galite papasakoti, kaip atrodo darbo su stiliste procesas? Kaip parenkate aprangą ir aksesuarus?
Pirma aš labai nuosekliai išsiklausinėju klientės, kaip ji save įsivaizduoja tą dieną, kas jai patinka, kuo ji gyvena be vestuvių reikalų, stengiuosi užčiuopti pirmiausiai, kokia ji yra apskritai kaip žmogus, koks charakteris. Nuo to padedamas sėkmingo bendradarbiavimo pamatas. Juk konservatyviai, išlaikytai moteriai būtų nenuovoku siūlyti plačių kelnių kombinezono su apsiaustu variantą. Taip galima tik atstumti klientę ir sukelti jai nepasitikėjimą savo kaip stilistės kompetencija. Ir atvirkščiai, eksperimentus mėgstančiai, atsipalaidavusiai, “džiazuojančiai” nuotakai viso klasikinio repertuaro net neverta rodyti, nes ji 100% norės atrodyti ir jaustis savimi, gerai pasilinksminti ir tai tikrai neturi nieko bendro su Disnėjaus pasakų princesės kanonais. Empatija, nuovokumas, gera komunikacija idėjų, jų pagrindimo ir padeda sukurti tuos įvaizdžius. Drabužiai, aksesuarai yra tik įrankis tą pasiekti. Čia kaip tapytojo klausti, kaip jis nutapo paveikslą. Juk galima nutapyti ką tik nori, o ir dažų kiek visokių yra
Kokias didžiausias klaidas daro poros, rinkdamosi aprangą? Kaip to išvengti?
Nemėgstu viešo plakimo žmonių už kažkokias klaidas. Tai tik drabužiai. Svarbiausia, kad nekoštų viens kitam piktų frazių iš nuovargio ir įtampos jau šokant vestuvinį šokį, ar pavargę po 4 valandų trukmės fotosesijos, kur gavosi tūkstantis panašių nuotraukų. Gal man būna kiek apmaudu, kai matau, kad rengėsi ne pagal tai, kaip jiems patiems patiktų, kaip jie jaustųsi sau labai gražūs, patrauklūs, smagūs, o kažkokiais bendriniais beveidžiais vestuviniais aprėdais. Būna gaila, kai neatitaiko dydžio, kelnių ilgio, proporcijų. Juk tokia gera proga pasismaginti su tais įvaizdžiais! Šiaip ar taip, visi investuoja, tai kodėl nedaryt to su kibirkštėle?
Kaip paskatintumėte nuotakas, kurios tikrai nori išsiskirti ir atrodyti stilingai, tai padaryti?
Tiesiog imti ir padaryti kaip norisi. Juk darot sau, niekam kitam!
Kai nuotakos jau turi išsirinkusios suknelę, o jaunikiai kostiumą, į ką jie turėtų atkreipti dėmesį renkantis aksesuarus?
Priklausomai nuo suknelės ir kostiumo. Trumpa, ilga, pūsta, gipiūrinė, iškirpta nugara, ilgom rankovėm ar su korsetiniu topu? Kokia spalva, ar yra gilus praskiepas, ar nuotaka paeina, pastovi su aukštakulniais apskritai? Ilgi plaukai, trumpi? Ilgus norisi patraukt nuo veido bent į vieną pusę, kad vizualiai neapsikrautų didelės apimties, gal pūstų pečių siluetas plaukais, kad moteris netaptų dideliu kamuoliu. Ir kaip tik, galima kaip tik išpūsti susuktus plaukus iki begalybės ir mėgautis bouncy šukuosena prie slim silueto suknelės ar kostiumėlio. Gal tai bus palaidinė su pūstu sijonu? Gal jei žiema, tiulinis maksi sijonas su pūkuotu megztuku ir dideliu kaspinu plaukuose? Go for it! Tiesiog prieš baigiant visus niuansus dėlioti, grįžkit prie pagrindinės idėjos ir įkvėpimo šaltinio. Temos sugrupuoja chaosą, padeda išlaikyti kryptį ir nesiblaškyti. Kalbėkitės labai konkrečiais epitetais, laikmečiais ir charakteriais. Jaunikiams pasakysiu tik kad jie verti viso ko gražiausio, taip pat kaip nuotakos. Ir mėlyna spalva nėra vienintelė leistina kostiumo spalva. Atsižvelkit į savo gymį. Tamsiaplaukis? Bandykit šokolado ir vyšnių spalvas. Rudaplaukis? Sveika, auksine chaki. Blondinas? Pasimatuokit raštuotus, kontrastiškus švarkus su juodomis smokingo stiliaus kelnėmis. Arba žydrą, baltą su juodais atvartais, gelsvą, rožinę, grafito spalvas. Kuo labiau venkit valstybės tarnautojo efekto!
Kokios dabar yra vestuvinės mados tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje? Ar Lietuvoje pora gali apsirengti stilingai ar vis tik reikėtų visą ar dalį aprangos detalių pirkti užsienyje?
Aišku, kad gali! Ne tik gali, bet ir apsirengia. Pas mus poros išprotėjusios dėl savo vestuvinių įvaizdžių, neriasi iš kailio, kad tik kuo efketingiau, įspūdingiau ir prabangiau viskas atrodytų. O ir eshopai pasiekiami visi įmanomi vienu pelės spragtelėjimu. Tendencija ir yra rengtis kuo labiau pagal save, nekartoti aklų kanonų. Net nebūtina laikytis kažkokio nuoseklumo temoje. Temos gali nebūti vientisos, nes, pavyzdžiui, jums patinka bohemiška vakarėlio atmosfera, bet kaip žmogus tai jūs nieko bendro su boho neturit. Ir tai yra visiškai normalu!
Kokie Lietuvoje esantys prekių ženklai (suknelių, kostiumų, batų ir kitų aksesuarų salonai/butikai) jums labiausiai patinka ir rekomenduotumėte savo poroms?
Uta studio, MAS924, Undress, Suit Supply, Mellow Jewellery, 57 Edges, Ginger Tail, Egidijus Rainys, Juozas Statkevičius, dabar dar į kompaniją pridėčiau Saulės Budaitės MULTI, Birsėnaitė jewelry ir daug kitų. Bet nebūtina pirkt visko fancy, galima ne mažiau stilingai apsirengt pasižvalgius įprastose parduotuvėse.
Ką manote apie tai, kai nuotaka turi daugiau nei vieną suknelę per savo vestuves? Ką turėtų žinoti nuotakos, kurios pasirenka turėti daugiau nei vieną suknelę per visą šventę? Ar turėtų atitinkamai keistis ir aksesuarai, šukuosena, makiažas?
Uoj, aš visada už tai! Nes ceremonijos drabužis būna pats nepatogiausias, labiausiai kaustantis judesius, veržiantis ir sustatantis į ne savo natūralią formą. Vakarui jau dauguma ir taip įprato persivilkt trumpesnę, judesių nevaržančią suknelę, patogesnius batus. Galima ir papuošalus patogesnius pasikeist, nes, pavyzdžiui, daug šokant sunkūs ir masyvūs auskarai gali dar ir žalos pridaryti, tai natūralu įsisegt lengvučius kristalinius ar kokius perliukus. Kiti mėgsta neapsikraut ir apsiriboja vienu, esminiu įvaizdžiu visai dienai, tuomet renkasi patogesnį nuo pat pradžių, ne korsetinį, su kuriuo galima pasilenkt, atsitūpt, šokt ir suktis. Kad turi daugiau kažko daryti ir turėti - tai niekas tikrai nieko neturi. Visi turi daryti taip, kaip jiems norisi, kaip jaučia, kad patiktų patiems. Vestuvės nėra kažkam atidirbinėjimo šventė. Juk galų gale, ir moka jaunieji patys už viską. O kieno pinigai, tai ir užsako muziką :)
Kokia įžymybių pora jus labiausiai sužavėjo savo vestuvine apranga?
Nepamenu tokios, nes įkvėpimo nesisemiu iš įžymybių. Jų vestuvės visada yra statuso reikalas, didelės komandos darbo rezultatas, mėnesių planavimo vaisius, tai sunku su tuo tapatintis gyvenantiems kitaip. Paauglystėje gal patiko matyta Gwen Stefani vestuvinė suknia, nueinanti ombre efektu ir į apačią apsiliejanti vyno raudona spalva. Very punk! Ir primena patriarchališkų kraštų paprotį po pirmos vestuvinės nakties iškabint viešai kraujuotą paklodę. Senovinius moters “nutekėjimo” vargus, vaikų gimdymą. Daug reikšmių ir žinučių. Tokie įvaizdžiai pasilieka atmintyje ilgam. Bet niekada nemedituoju ties vien gražiais vaizdais, nes jie man nieko nesako daugiau be to, kad gražu. Kasdien galima ir taip pamatyti daug gražių vaizdų, estetiškos aplinkos ir tvarkos. Vestuvinis įvaizdis turi kažkaip simbolizuoti jūsų santykių pobūdį, kažkokį jums patiems žinomą, mėgstamą niuansą, istoriją, įvykį, meilės vietą - jūs patys renkatės, kokius simbolius pinsit į savo vestuves.
Kas jums labiausiai patinka stilistės darbe?
Kai yra abipusis pasitikėjimas su klientu. Tuomet žinau, kad pasieksim laaabai gero rezultato, kuris abu džiugins! Kai nėra to pasitikėjimo, stilistui paliekamas tik daiktų pasiuntinuko vaidmuo. Jeigu man neleidžia interpretuoti ką pajaučiau apie tuos žmones, tada žinau, kad bus gerai, bet ne ameizing :)
Ir pabaigai - gal atsimenate kokį nors linksmą įvykį, susijusį su aprangos parinkimu vestuvėms?
Iš savo pačios vestuvių. Kai vyrui atkeliavo online užsisakytos kelnės paskutinėm dienom ir viena jų klešnė buvo gal 3cm trumpesnė už kitą. Spėkit, ar kas nors tai pastebėjo per vestuves?