Eglės ir Gordono vestuvės buvo visiškas meilės festivalis - kupinos juoko, gerų emocijų, laisvės ir neperkrautos programos - kitokios šventės jiems, tokiems laisviems ir atsipalaidavusiems, ko gero, net ir neįsivaizduočiau.
Jų meilės pradžios istorija galėtų būti puiki idėja romantiniam filmui - iki susitikimo muzikos festivalyje, jie vienas kito nepažinojo - tiesiog atvyko su savo draugais nerūpestingai praleisti laiko, paklausyti muzikos ir pašokti. Festivalio minioje jie kelis kartus prasilenkė, o po kurio laiko rado progą pabendrauti. Abu labai greitai suprato, kad norisi kartu praleisti daugiau laiko, tad taip ir prašoko visą naktį, kol baigėsi muzika, o vėliau prakalbėjo iki aušros. Kadangi abiejų telefonai buvo išsikrovę, jie išsiskyrė taip ir neapsikeitę kontaktais. Laimei, palapinių miestelyje jų abiejų kompanijos įsikūrė visai netoli vieni kitos. Gordonas negalėjo išmesti Eglės iš galvos, o pabudęs ryte ant žemės purve tarsi ženklą rado rašiklį. Paprašęs pirmo pasitaikiusio žmogaus pusryčių dėžutės gabalėlio, parašė Eglei raštelį ir paliko prie palapinės gulėjusiose įmantriose šlepetėse, kurių jokia kita mergina neturėjo. Džiugu, kad tos šlepetės tikrai buvo Eglės!
VISA ISTORIJA ŽEMIAU
